fbpx
Šios dienos vardadieniai:
Dienos patarlė

Už laiku verslui negrąžintą mokestinę permoką – beveik nulis palūkanų

Kartu su mokesčių reforma Seimas priėmė ir vieną verslui svarbų mokesčių administravimo sprendimą, apie kurį žiniasklaidoje nebuvo kalbama. Už laiku verslui negrąžintą mokestinę permoką bus mokamos palūkanos, kurios yra 200 kartų mažesnės negu verslo mokami delspinigiai už laiku nesumokėtus mokesčius.

Tai apibrėžia nuo 2019 m. įsigaliosiantis Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatymas ir jo 87 straipsnio 9 dalis.

Ši nuostata priimta po to, kai šių metų vasario mėnesį ES Teisingumo Teismas priėmė precedentinį sprendimą Nyderlandų bendrovės „Nidera B.V.“ byloje, dėl kurio Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) turėtų sumokėti apie 1 mln. Eurų palūkanų už laiku bendrovei nesugrąžintą pridėtinės vertės mokestį (PVM).

„Gera žinia yra tai, kad atsirado aiški įstatymo norma, apibrėžianti valstybės prievolę mokėti konkretaus dydžio palūkanas už laiku negrąžintą mokestinę permoką. Didžiausias neapibrėžtumas, ar mokestinio patikrinimo metu palūkanos bus skaičiuojamos, išspręstas – jos bus skaičiuojamos su viena kita objektyvia išimtimi. Vis dėlto pagal priimtą įstatymą palūkanos yra formalios, beveik lygios nuliui“, ‒ komentuoja profesinių paslaugų bendrovės „EY“ partneris Irmantas Misiūnas.

Pagal priimtą įstatymą valstybės verslui išmokamų palūkanų normą pasirinkta prilyginti aukciono būdu leidžiamų Lietuvos Respublikos iždo vekselių vėliausio ketvirčio metinių palūkanų normai. Paskutinį kartą iždo vekselių aukcionas vyko prieš 3,5 metų, tuomet palūkanų norma buvo 0,05 proc. metinių palūkanų dydžio.

Delspinigiai verslui už laiku nesumokėtus mokesčius valstybei skaičiuojami finansų ministro įsakymu, pagal kurį šiuo metu tai beveik 11 proc. metinių palūkanų.

„Iždo vekselių aukcionai nebuvo vykdomi nuo pat 2015 m., taigi nėra aišku, ar iki įstatymo įsigaliojimo bus išleista nauja iždo vekselių emisija ir įstatymui įsigaliojus 2019 m. išvis egzistuos 2018 m. paskutinio ketvirčio rodiklis, pagal kurį išmokamos palūkanos turėtų būti skaičiuojamos. Todėl VMI priversta iš karto pradėti formuoti šio pakeitimo taikymo praktiką jį interpretuodama“, ‒ sako I. Misiūnas.

„Tikėtina, kad bus atsižvelgiama į paskutiniojo vykusio tokio aukciono metinių palūkanų normą, kuri tuomet buvo 0,05 proc. Tai yra juokingai mažai, nes tokiu atveju verslo ir valstybės kaip mokesčių mokėtojo ir administratoriaus vienas kitam mokamos palūkanos už laiku neatliktą mokėjimą skirtųsi 200 kartų. Negalima sutikti, kad šis palūkanų dydis yra abipusiai teisingas ir protingas, atitinkantis ES teisės principus. Šis dydis užprogramuoja naujus mokestinius ginčus“, ‒ komentuoja „EY“ atstovas.

Anot I. Misiūno, su realybe ir ekonomine logika 0,05 proc. metinis dydis sunkiai yra susijęs. Šių palūkanų tikslas yra kompensuoti mokesčio mokėtojo finansinius nuostolius. ES šalyse verslui už laiku nesugrąžintas mokesčių permokas mokamos įvairios, tačiau įprastai kur kas didesnės ‒ 4-8 proc. metinės palūkanų normos. Baltijos šalių regione – net aukštesnės nei 8 proc.

„Sunku suprasti, kodėl Lietuvos įstatymų leidėjas nėra pasiruošęs įsipareigoti protingai, bent ES vidurkį atitinkančiai palūkanų normai. Ar Lietuvoje yra daug bendrovių, kurios finansuoja savo apyvartinį kapitalą už beveik „nulinę“ kainą? Alternatyva, kad valstybė padengtų rinkos ir regiono realijas atitinkančią palūkanų normą, nekelia rizikos jai pačiai – juk permokos savalaikis grąžinimas yra jos pačios rankose“, ‒ teigė I. Misiūnas.

Anot I. Misiūno, mokesčių klausimas yra svarbi Lietuvos investicinio patrauklumo dedamoji, todėl valstybė turėtų priimti tokią poziciją, kad investuotojai žinotų, jog jie bus saugūs, o jų teisės ‒ ginamos.

Dorit Grodnikaitė
UAB „Ernst & Young Baltic“

(Visited 5 times, 1 visits today)
123456